- stabčioti
- stabčióti vksm. Ei̇̃na ir stabčiója, lyg kõ láukia.
.
stabčioti
Look at other dictionaries:
stabčioti — stabčioti, ioja, iojo intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Ds, Rm, Slm, Sv, Klt, Dsm, stàbčioti, ioja, iojo; Sut 1. einant tarpais sustoti: Eina ir stabčioja, lyg ko laukia Rud. Kas tau norės pakiemiais stàbčiot lietui lyjant Srv. Liek botagu – ko tas arklys… … Dictionary of the Lithuanian Language
kvaitulys — 1 kvaitulỹs sm. (3b) 1. galvos kvaitimas, sukimasis, svaigimas: Užėjo toks galvos kvaitulỹs, ką tik neparpuoliau Alk. Kad tik nušąlu, tai ir puola į galvą tas kvaitulỹs Gs. Dažnai pati turėjo visokių priepuolių, kvaitulių P.Cvir. Ar branto… … Dictionary of the Lithuanian Language
pastoviniuoti — intr. 1. NdŽ lūkuriuojant kiek pastovėti: Aš dar kiek pastoviniavau koridoriuje, tikėdamasis, kad ji greit pasirodys J.Marcin. Palauk čia truputį, pastoviniuok – aš greit grįšiu Ėr. | refl. NdŽ: Pasistoviniuot nori Pl. 2. stabčioti: Jis eina… … Dictionary of the Lithuanian Language
stabsėti — stabsėti, stàbsi, ėjo intr. DŽ, NdŽ tarpais sustoti, stabčioti: Neduok teip dažnai [arkliui] stabsėt Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
stabčiojimas — sm. (1) DŽ; Sut → stabčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
stapnoti — stapnoti, oja, ojo intr. dažnai stabčioti, sustoti: Kai tik nestapnoja, tai greit iškuls Pc … Dictionary of the Lithuanian Language
stapčioti — stapčioti, ioja, iojo A.Baran, DŽ, NdŽ = stabčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
staubuoti — staubuoti, uoja, ãvo intr. 1. dažnai sustoti, stabčioti: Ko čia staubuoji? J.Jabl(Vl). 2. refl. žr. stobuoti 3 (refl.): Bėgantis vanduo staubuojas ir užsistaubavęs tyvaliuoja J. staubuoti; nusistaubuoti; užsistaubuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
stodinėti — stodinėti, ėja, ėjo iter. dem. stoti. 1. DŽ1 stabčioti: Važiuodamas nestodinėk prie karčemų J. Buvo [tėvas] toks nebestiprus, kad nuolatos stodinėjo, atgaudavo kvapą, o tada vėl čiūženo (šlavė kiemą) J.Balt. Pradėj[o] kaist ir stodinėt arkliai Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
stoviniuoti — stoviniuoti, iuoja, iãvo intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. Ėr, Kp nieko neveikiant, lūkuriuojant, šnekučiuojant stovėti: Ko čia stoviniuoji, gal ko lauki? Grz. Jaunieji stoviniuoja vidur seklyčios ir laukia, pakol svotai suolus išpirks Skrb. Menėj… … Dictionary of the Lithuanian Language
